Washington, D.C.: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
Content deleted Content added
m Robot: Agnaynayon min:Washington, D.C. |
Lam-ang (tungtungan | aramid) m nagsimpa |
||
Linia 1:
{{Infobox pagtaengan
|name = Washington, D.C.
|official_name = Distrito
|settlement_type = [[Pederal a distrito]]
|motto = ''Justitia Omnibus''{{spaces|2}}(Hustisia para iti Amin)
Linia 10:
|image_map = Washington,_D.C._locator_map.svg
|mapsize = 250px
|map_caption = Lokasion ti Washington, D.C., idiay Estados
|coordinates_region = US-DC
|subdivision_type = Pagilian
Linia 61:
Ti '''Washington, D.C.''', pormal a ti '''Distrito iti Columbia''' ken kadawyan a naibagbaga a kas ti '''Washington''', "'''ti Distrito'''", wenno ti '''D.C.''', ket isu ti [[kapitolio a siudad|kapitolio]] ti [[Estados UNidos]]. Idi Hulio 16, 1790, ti [[Residesia a Tignay]] ket nagpasingket ti panakapartuat ti maysa a [[kapitolio a distrito]] a kas pinalubosan babaen ti [[Batay-linteg ti Estados Unidos]]. Ti Distrito ket babaen ti ekslusibo a panakaturayan ti [[Kongreso ti Estados Uniudos]] ken isu na daytoy ket saan a paset ti aniaman nga [[estado ti Estados Unidos]].
Dagiti estado ti [[Maryland]] ken[[Virginia]] nangisagutda kadagiti daga ti igid ti [[Karayan Potomac]] tapno makaporma ti pederal a distrito; nupay kasta, ti [[Distrito iti Columbia a panagisubli ti daga|Kongreso ket insublina ti bingay a paset ti Virginia]] idi 1846. Ti Siudad ti Washington, a mabirukan idiay daya ti sigud a puerto ti [[Georgetown (Washington, D.C.)|Georgetown]], ket nabangon idi 1791 tapno agserbi a kas ti
Ti Washington, D.C., ket adda ti nakarkulo a populasion ti 617,996 in 2011, ti [[Listaan dagiti siudad ti Estados Unidos babaen ti populasion|maika-25 a kaaduan ti populasion a lugar]] idiay Estados Unidos. Dagiti agluglugan manipud ti suborbia ti lawlaw ti Maryland ken Virginia ket mangipangato ti populasion ti siudad ti sumurok a maysa a riwriw ti las-ud ti panagtrabaho a lawas. Ti [[Washington a Metropolitano a Lugar]], a pakaipasetan ti Distrito, ket adda ti gangani a populasion ti 5.6 a riwriw, ti [[Tabla ti Estados Unidos a Metropolitano nga Estadistiko a Luglugar|maikapito a kadakkelan]] a [[Metropolitano a lugar ti Estados Unidos|metropolitano a lugar]] iti daytoy a pagilian.
Dagiti sentro kadagiti amin a tallo a sangsanga ti [[pederal a gobierno ti Estados Unidos]] ket adda ti daytoy a Distrito, a mairaman ti Kongreso, [[Presidente iti Estados Unidos|Presidente]], ken [[Kangatuan a Korte iti Estados Unidos|Kangatuan aKorte]]. Ti Washington ket balayan kadagiti adu a nailian a [[Listaa dagiti museo idiay Washington, D.C.|monumento ken museo]], a dagitoy ket kangrunaan a naisanglad idiay wenno ti lawlaw ti [[National Mall]]. Ti siudad ket mangisangaili kadagiti 176 a [[Listaan dagiti diplomatiko a mision idiay Estados Unidos|ganganaet nga embahada]] ken ti adu pay a kuartel dagiti sanglubongan nga organisason, komersio a kapkappon, dagiti di agganganansia nga
Ti lokal a nabutosan a [[Mayor ti Distritio
== Pakasaritaan ==
{{Nangruna|Pakasaritaan iti Washington, D.C.}}
Dagiti agsasao ti [[Tattao nga Algonquian peoples|Algonquian]] a tattao a naamammoan a kas dagiti [[Nacotchtank]] ket nagtaeng kadagiti lugar
Iti "[[Pederalista Bilang. 43]]", a naipablaak idi Enero 23, 1788, ni [[James Madison]] ket nangisuppiat a ti baro a pederal a gobierno ket makasapul ti turay para iti nailian
Ti [[Umuna nga Artkulo ti Batay-linteg iti Estados Unidos#Paset 8: Dagiti Bileg ti Kongreso|Umuna nga Artikulo, Walo a Paset]] iti [[Batay-linteg iti Estados Unidos]] ket mangipalubos ti
==
{{Refbegin|colwidth=60em}}
{{note|debts|[a]}} Babaen idi 1790, dagiti Akin-abagatan nga estado ket nakabayaddan kadagiti ballasiw taaw nga utangda manipud ti Rebolusionario a Gubat
{{note|geog|[b]}}Ti Residensia Tignay ket nangipalubos ti Presidente ti panagpili
{{note|popdata|[c]}}
{{Refend}}
==Dagiti nagibasaran==
{{reflist|30em}}
|