Departamento ti Guainía: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
m (Script) File renamed: File:Escudo del Guanía.svgFile:Escudo del Guainía.svg File renaming criterion #5: Correct obvious errors in file names (wrong proper nouns)
m Kopia urnos (bassit)
Linia 16:
| image_map = Colombia - Guainía.svg
| map_alt =
| map_caption = Ti Guainía aket naipakita tiiti nalabbasit
| latd = 3|latm = 51|lats = 55|latNS = N
| longd = 67|longm = 55|longs = 26|longEW = W
Linia 27:
| subdivision_type1 = [[Dagiti masna a rehion ti Colombia|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Rehion Amasona ti Colombia|Rehion Amasona]]
| parts_type = Kadakkelan a Siudadsiudad
| parts_style = para
| p1 =
Linia 54:
| elevation_footnotes =
| elevation_m =
| population_footnotes = <ref>{{cite web |title=DANE|url=http://www.dane.gov.co/daneweb_V09/index.php?option=com_content&view=article&id=75&Itemid=72 |accessdate=FebruaryPebrero 13, 2013}}</ref>
| population_total = 40,203
| population_as_of = 2013
Linia 71:
Ti '''Guainía''' ({{IPA-es|ɡwaiˈni.a}}; [[Pagsasao a Yira ]]: ''Daga ti adu a dandanum'') ket maysa a [[dagiti departamento ti Colombia|departamento]] ti [[Colombia]]. Daytoy ket mabirukan idiay daya ti pagilian, a pagbeddenganna ti [[Venezuela]] ken [[Brasil]]. Ti kapitolion aket ti [[Inírida, Guainía|Inirida]]. Idi 1963 ti Guainía ket isina manipud ti Vaupés. Ti akin-amianan a paset ken ti Karayan Inírida ket mairamnda idiay labneng ti karayan Orinoco; ti natidda ket paset ti Amasonia. Ti Karayan Guaviare ket isu ti kangrunaan ti kolonisasion, adu kadagiti ''kolono'' ket nanipudda idiay sona ti Colombiano nga Andina, a kaaduan kaniada ket nanipud idiay Boyacá. Dagitpoy ket sinarsaruno babaen dagiti ''llaneros'', a tattao manipud kadagiti Dumaya a tanap. Ti kangrunaan a populasion ket buklen babaen dagiti Patneng nga Indiano, thi dakkel nga etniko a grupo ket dagiti ''[[Puinave]]'' (manipud ti ''makú-puinave'' a pamilia) ken dagiti ''curripaco'' (manipud ti ''Arawak'' a pamilia). Adda ti dagup a 24 nga etniko a grupo iiti daytoy a departamento, adu kadagitoy ti agsasao kadagiti uppat nga Indiano a pagsasao malaksid ti Espaniol ken Portuges.
 
Ti departamento ket naamammoannaamammuan kadagiti maapapit a koka ken ti kaada dagiti gerila, ngem adu adda idiay Colombia ket saanda nga ikaskaso ti kapintas ti ladawan ti daga, dagiti nadumaduma akita ti makmakan ken ti kinamanagsangaili dagiti[[dagiti patneng a tattao idiay Colombia|Indiano]]. Ti kolonisasion, narlotrapiko ken gubat ket mangiyal-alis kadagiti kasisigud a populasion ken mangidurduron kadagitoy ti napilpilit a panakaiyal-alis. Sakbay ti [[nadawel a panangpapatay ti Mapiripán]], idiay asideg ti [[departamento ti Meta]], daytoy a lugar idi ket isla ti kappia iti uneg ti naranggas a Colombia. Kalpasan ti 1996, ti panakapadakkel kadagiti paramilisia a puersa ("bukod-a panagsalsalaknib") ket nangiturong kaniada idiay [[Karayan Guaviare]] ket ti nagliklikmutan ti Inírida. Ti kaadda tattan ti milisia ti estado ket nangpapigsa ti panakatiliw ni Fernandinho Beira-Mar, ti maysa a Brasiliano a narkotrapiko, ket naikadayegan ti departamento kadagiti padpadamag.
 
==Dagiti munisipalidad==
Linia 91:
==Dagiti silpo ti ruar==
{{commonscat-inline|Guainía}}
* {{es iconikono}} [http://www.sedguainia.gov.co/nuestratierra.htm Sekretario ti Edukasion ti Guainía]
 
{{Dagiti departamento ti Colombia}}