Jorge Luis Borges: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
link to Inglatera
Linia 25:
[[Papeles:Borges 1921.jpg|thumb|Ni Jorge Luis Borges idi 1921 iti edad a 22]]
 
Ni Jorge Luis Borges ket naipasngay iti maysa nga na-edukado a tengnga a klasea pamilia idi Agosto 1899. Nasayaat ti biagda ngem saanda met a nabaknang tapno makataengda idiay puseg ti ili ti Buenos Aires. Isuda ket nagtaengda idiay [[Palermo, Buenos Aires|Palermo]], ti napangpanglaw idi a suburbo ti siudad. Ti ina ni Borges, a ni Leonor Acevedo Suárez, ket nagtaud ti maysa a tradisional a taga-Uruguay a pamilia iti "puro" a [[Tatto a Criollo|criollo]] (Espaniol) a kaputotan. Ti pamilia ti inana ket nairamanda idi kadagidi Europeano a panagtaeng iti Abagatan nga Amerika, ken kankanayo ti inana a nangisarsarita kadagiti kinatured a tigtignayda.<!--<ref Name="LRB"/>--> Ti 1929 a libro ni Borges a ''Cuaderno San Martín'' ket nairaman ti daniw nga "Isidoro Acevedo," a nangilaglagip iti apongna a lalaki, a ni Isidoro de Acevedo Laprida, ti maysa asoldado ti Buyot ti Buenos Aires. Ti kaputotan ti Arhentino nga anogado a ni [[Francisco Narciso de Laprida]], Acevedo ket nakilablaban idi kadagiti gubat iti [[GUbat ti Cepeda (1859)|Cepeda]] idi 1859, ti [[Gubat ti Pavón|Pavón]] idi 1861, ken ti [[Gubat ti Los Corrales|Los Corrales]] idi 1880. Ni Isidoro de Acevedo Laprida ket pimmusay ti pulmunia idiay nakaipasngayan a balay ti apokona alalalki a ni Jorge Luis Borges. Ni Borges ket dimmakkel a nakangkangeg ti naiwagwag a maipanggep ti gloria ti pamilia. Ti ama ni Borges, a ni Jorge Guillermo Borges Haslam, ket paset ti kaputotan ti Espaniol, paset a kaputotan ti Portuges, ken guddua nga Inggles, ket anak pay a lalaki ti maysa a koronel. Ni Borges Haslam, nga ti inana ket maysa nga Inggles, ket dimmakkel nga nagsasao iti Inggles idiay balayda ken kankanayon nga innal-alana ti pamialiana a nagbanbaniaga idiay Europa. Ti [[Inglatera]] ken Inggles kaaduan a nagusgustuan iti balay ti pamila.<!--<ref Name="LRB"/>-->
 
Idi agtawen ti siam, ni Jorge Luis Borges ket inpatarusna ti ''[[Ti Naragsak a Prinsipe ken Dadduma pay a Sarsarita#"Ti Naragsak a Prinsipe"|Ti Naragsak a Prinsipe]]'' ni [[Oscar Wilde|Wilde]] iti Espaniol. Daytoy ket naipablaak iti maysa a lokal a warnakan, ngen dagidi gayyemna ket inpagarupanda a ti agpayso a nagsurat idi ket ti amana.<ref>[[Harold Bloom]] (2004) ''Jorge Luis Borges'' (Biokritiko ni Bloom) Infobase Publishing ISBN 0-7910-7872-8</ref> Ni Borges Haslam ket maysa idi nga abogado ken manursuro ti sikolohia a nagsangsanglad kadagiti literario nga aspirasion. Ti kinun-kuna ni Borges iti amana "nangpadas nga agbalin a maysa a mannurat ken napaay iti daytoy a panagpadas." Nangisurat ti, "kaaduan kadagiti tattaok ket soldadoda ken Ammok a saanakto a kasta, Nababainanak, iti kasapsapaan, a nagayayat iti libro a tao ken saan a tao iti aksion."<!--<ref Name="LRB"/>-->