Tattao nga Espaniol: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
m Nagsimpa ti panangiletra/gramatika
m España→Espania
Linia 7:
Maika-3 nga aray:[[Placido Domingo]]{{·}}[[Julio Iglesias]]{{·}}[[Antonio Banderas]]{{·}}[[Penélope Cruz]]{{·}}[[Cayetano Rivera]]{{·}}[[Rafael Nadal]]</small>
|genealogy =
|poptime = {{flagcountry|EspañaEspania}} 46,030,109<ref>{{cite web|url=http://www.ine.es/jaxiBD/tabla.do?per=01&type=db&divi=EPOB&idtab=2|title=Dagiti Opisial a Bilang ti Populasion idiay Espan. Ti populasion idi 1&nbsp;Abril 2010|publisher=Instituto Nacional de Estadística de España|accessdate=5 Hulio 2010}}</ref>
Dagiti umili idiay ballasiw taaaw : 1,816,835<ref name="INE Population Abroad 2012">[http://www.ine.es/prensa/np705.pdf Explotación estadística del Padrón de Españoles Residentes en el Extranjero a 1 de enero de 2012]</ref> – 37.6% ket naipasngay idi diay Espana<br>62.4% ket adda idiay Kaamerikaan – 34.6% ket adda idiay Europa – 3% dadduma pay<ref name="INE Population Abroad 2012"/>
 
Linia 55:
|region15 = {{flagcountry|Netherlands}}
|pop15 = 20,128
|ref15 =<ref name="INE Population Abroad 2012"/>|langs = [[Dagiti pagsasao ti EspañaEspania]] </br>([[Pagsasao nga Espaniol|Espaniol]], [[Pagsasao a Basko|Basko]], [[Pagsasao aKatalan|Katalan]], [[Pagsasao a Gallego|Gallego]] ken dadduma pay)
|rels = [[Papeles:P christianity.svg|18px]] Kristiano (Kaaduan ket Romano Katolisismo 76%)<br>Awan relihion 13%{{·}}[[Ateismo]] 7.3%{{·}}[[Relihion idiay EspañaEspania|dadduma pay a pammati]] 2.1% maiaraman. <br>[[Papeles:Star of David.svg|13px]] Hudio{{·}}[[Papeles:Star and Crescent.svg|15px]] Muslim{{·}}[[Papeles:Dharma Wheel.svg|13px]] [[Budista]]{{·}}[[File:AUM symbol, the primary (highest) name of the God as per the Vedas.svg|13px]] [[Hinduismo]]
|related = [[Tattao a Portuges|Portuges]]{{·}}[[Tattao a Pranses|Pranses]]{{·}}[[Tattao nga Italiano|Italiano]]<br>ken dagiti dadduma pay a Lumaud nga Europeano{{·}}[[Hispano]]{{·}}[[Sephardim|Separdi a Hudio]]
}}
Linia 62:
Ti termino a '''tattao nga Espaniol''', wenno '''Kastila''' ({{lang-es|los españoles}}) ket adda ti dua a naisangsangayan a kayatna a sawen: Iti tinawtawid, daytoy ket mangipakat kadagiti patneng a tattao iti ania man a paset ti Espania. Ngem iti kinaudi, daytoy ket nagbalin payen a adda ti maysa alegado a kayatna a sawen, a mangtudtudo kadagiti tattao nga agtengtengngel ti [[Linteg ti Espaniol a Panakaumili|Espaniol a panakaumili]].
 
Iti kaunegan ti Espania adda dagiti adu a bilang dagiti [[nationalismo ken rehionalismo idiay EspañaEspania|nationalismo ken rehionalismo]], a maniballatek ti narikut a pakasaritaan ti daytoy pagilian. Ti opisial a pagsasao ti EspañaEspania ket ti [[Pagsasao nga Espaniol|Espaniol]] (ammo pay a kas ti [[Nagnagan anaited para iti pagsasao nga Espaniol|Kastellano]]), a [[Pagalagadan nga Espaniol|paagalagadan a pagsasao]] a naibatay iti medeibal a dialekto dagiti [[Tattao a Kastellano|Kastellano]] iti amianan a tenganga nga Espaniaa. Adda dagiti nadumaduma a sapasap a rehional a pagsasao a naisasao. Malaksid ti [[Pagsasao a Basko|Basko]], dagiti [[Dagiti pagsasao iti EspañaEspania|pagsasao a patneng iti EspañaEspania]] ket [[dagiti Romanse a pagsasao]].
 
Adda dagiti adu a populasion iti ruar ti Espaniaa nga adda ti kaputotan nga [[Espaniol a diaspora|immalis]] manipud idiay Espania; a kaaduan a naisangsangayan idiay [[Latin nga Amerika]].
Linia 71:
==Dagiti nagibasaran==
* Castro, Americo. Willard F. King kenSelma Margaretten, trans. ''Dagiti Kastila: Pangiyuna kadagiti Pakasaritaanda''. Berkeley, California: Unibersida ti California a Pagmalditan, 1980. ISBN 0-520-04177-1.
* Chapman, Robert. ''Rumrumsua a Kinarikut: Ti Kinaudi a Sakbayan aPakasaritaana Pakasaritaan iti Abagatan-Daya nga EspañaEspania, Iberia, ken ti Laud a Mediteraneo''. Cambridge: Unibersidad ti Cambridge a Pagmalditan, 1990. ISBN 0-521-23207-4.
* Goodwin, Godfrey. ''Islamiko nga EspañaEspania''. San Francisco: Chronicle Books, 1990. ISBN 0-87701-692-5.
* Harrison, Richard. ''EspañaEspania itiParbangoniti Parbangon ti Pakasaritaan: dagiti Iberio, dagiti Penisio, ken dagiti Griego''. New York: Thames & Hudson, 1988. ISBN 0-500-02111-2.
* James, Edward (ed.). ''Bisigoda nga Esña: Dagiti Baro nga Arngian''. Oxford: Clarendon a Pagmalditan, 1980. ISBN 0-19-822543-1.
* Thomas, Hugh. ''Ti Tagabo a Komersio: TiPakasaritaan iti Atlantiko aKomersio ti Tagabu 1440–1870''. Londres: Picador, 1997. ISBN 0-330-35437-X.