Komision iti Pagsasao a Filipino: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
Content deleted Content added
Lam-ang (tungtungan | aramid) Naipatarus manipud iti Commission on the Filipino Language/688314650 |
Lam-ang (tungtungan | aramid) m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika |
||
Linia 1:
Daytoy inpatakder babaen ti Tignay ti Republika Blng. 7104, napirmaan idi Agosto 14, 1991, babaen idi ni [[Presidente ti Filipinas|Presidente]] [[Corazon Aquino|Corazón Cojuangco Aquino]], ti Komision ket sukat para iti '''Instituto dagiti Pagsasao ti Filipinas (Institute of Philippine Languages-IPL)''' nga insayangkat babaen ni Aquino babaen ti ehekutibo a bilin a
== Pakasaritaan ==
Inpasa ti [[Umuna a Nailian nga Asemblia ti Filipinas]] ti Tignay ti Mankomunidad Blng. 184, s. 1936, a nakaipatakderan ti Instituto ti Nailian a Pagsasaoe (''Surian ng Wikang Pambansa''). Idi Enero 12, 1937, ti dati a Presidente [[Manuel L. Quezon|Manuel Luis Quezón y Molina]] ket indutokna dagiti kamemng a mangbukel iti INL. Babaen ti Bilin ti Ehekutibo Blng. 134 nga inparuar ken pinirmaan babaen ni Presidente Quezón idi Disiembre 30, 1937, a nangaprobar ti pannakaampon ti Tagalog a kas ti batayan ti nailian a pagsasao, ken naideklara ken naiproklama ti nailian a pagsasao a naibatay iti Tagalog, a kas ti nailian a pagsasao ti Filipinas.<ref name="eo134">{{cite web |title=Executive Order No. 134 : Proclaiming the national language of the Philippines based on the "Tagalog" language |url=http://www.quezon.ph/wp-content/uploads/2007/05/mlq-speech-national-language-1.pdf |accessdate=2010-06-24}}</ref> Idi 1938, nawaswas idi ti INL ken sinukatan ti Instituto ti Nailian a Pagsasao. Ti panggepna idi ket ti mangisagana para iti nailian a panangisuro ti [[Pagsasao a Filipino|naibatay iti Tagalog a nailain a pagsasao]] (''Wikang Pambansa na batay sa Tagalog'') babaen ti panagpartuat iti diksionario ken libro ti gramatika nga agraman iti naiyalagad nga ortograpia. Idi Tawen ti Eskuela idi 1940–41, ti panangisuro ti [[Pagsasao a Filipino|nailian a pagsasao]] (''Wikang Pambansa''), nga agraman iti naiyalagad nga ortograpia, ket insayangkat idi babaen ti linteg iti maikapat a tawen iti
Idi las-ud ti [[Maikadua a Sangalubongan a Gubat]], inyaw-awis dagiti [[Imperio ti Hapon|simmakop a Hapon]] ti panagusar ti nailian a pagsasao imbes a ti Ingles kadagiti eskuela. Isu a ti naibatay iti Tagalog a nailian a pagsasao ket immadu
== Dagiti kasisigud a kameng ti komision (1937) ==
Linia 33:
Ti maysa a nangruna a kritisismo ti Komision ket ti awan serbina iti panagpadur-as ti pagsasao a Filipino. Daytoy ket gapu ta iti kinapudno Filipino ket kapadana ti [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], ti kinapudno nga inako babaen ti dati a Komisioner, ni Ricardo María Durán Nolasco,<ref>{{cite web |url=http://www.asianjournal.com/?c=53&a=20983 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070929090324/http://www.asianjournal.com/?c=53&a=20983|archivedate=2007-09-29 |title=New center to document Philippine dialects |accessdate = 2007-06-30 |author=Inquirer |year=2007 |publisher=Asian Journal}}{{natay a silpo}}</ref> ken agraman iti maysa nga awan unay a teknikal ken sientipiko a bokabulario a nakaro nga agkamkammatalek kadagiti ganganaet a bulbulod ken masansan a dagiti konstruksion. Daytoy ket masansan a nairebrebbeng kadagiti unibersidad a mangpadur-as kadagiti bukodda a terminolohia para iti tunggal maysa a pagobraan, ken pakaiturongan daytoy ti kaawan iti panagpapada ken sapasap a saan a pannakausar iti publiko.
Naisupsuppiat<ref>[http://www.congress.gov.ph/download/congrec/14th/1st/1RS-11.pdf Congressional Record : PLENARY PROCEEDINGS OF THE 14th CONGRESS, FIRST REGULAR SESSION : HOUSE OF REPRESENTATIVES], Vol. 1, No. 11, Augosto 14, 2007, pp. 455-460 (mangukat ti tungtungan ni Rep. López)</ref> a ti agdama a kasasaad ti pagsasao a Filipino ket
== Dagiti nagibasaran ==
|