Komision iti Pagsasao a Filipino: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
 
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
Linia 1:
TheTi '''Komision iti Pagsasao a Filipino''' ([[Tagalog language|Tagalog]]: ''Komisyon sa Wikang Filipino''; [[Cebuano language|Cebuano]]: ''Komisyon sa Pinulongang Filipino''; [[Pagsasao a Hiligaynon|Hiligaynon]]: ''Komisyon sa Panghambal nga Filipino''; [[Pagsasao a Cebuano|Bikolano]]: ''Komisyon sa Tataramon na Filipino''; [[Pagsasao a Kapampangan|Kapampangan]]: ''Komisyun king Amanung Filipinu''; [[Pagsasao a Pangasinan|Pangasinan]]: ''Komisyon na Salitan Filipino''; [[Pagsasao a Waray-Waray|Waray]]: ''Komisyon ha Yinaknan nga Filipino'') ket ti opisial a bagi nga agal-alagad iti [[pagsasao a Filipino]] ken ti opisial nga instituto ti [[Gobierno ti Filipinas|gobierno]] nga akinrebbeng a mangpadur-as, mangpreserba, ken mangiragpat kadagiti nadumaduma a lokal a [[sasao a Filipinas]].<ref>[http://wika.pbworks.com/Misyon%20at%20Bisyon Wika wiki / Misyon at Bisyon]</ref><ref>"The Commission was charged with the mission not only to develop Filipino as a language of literature and as an academic language but likewise to preserve and develop the other languages".{{cite journal |title=The Language Planning Situation in the Philippines |author=Andrew Gonzalez |url=http://www.multilingual-matters.net/jmmd/019/0487/jmmd0190487.pdf |journal=Journal of Multilingual and Multicultural Development |volume=19 |issue=5&6 |year=1988 |page=508 |publisher=multilingual-matters.net |postscript=.}}</ref> Daytoy ket naipatakder a maitunos iti [[Batay-linteg ti Filipinas]] ti 1987. Idi Oktubre 2008, ni José L. Santos, patuo ti [[Hagonoy, Bulacan]], ket naidutok idi a kas mangipangulo iti Komision, ken simmaruno kenni Ricardo María Durán Nolasco. Ti opisinana ket adda idiay Watson Building, [[San Miguel, Manila|San Miguel]], [[Manila]].
 
Daytoy inpatakder babaen ti Tignay ti Republika Blng. 7104, napirmaan idi Agosto 14, 1991, babaen idi ni [[Presidente ti Filipinas|Presidente]] [[Corazon Aquino|Corazón Cojuangco Aquino]], ti Komision ket sukat para iti '''Instituto dagiti Pagsasao ti Filipinas (Institute of Philippine Languages-IPL)''' nga insayangkat babaen ni Aquino babaen ti ehekutibo a bilin a naitednaiparuar idi Enero 1987 (EO No. 117). Ti IPL ket sinukatanna met idi ti nadadaan nga '''Instituto ti Nailian a Pagsasao (Institute of National Language-INL)''' a nabangon idi 1937 babaen ti Tignay ti Mankomunidad Blng. 184, s. 1936 a kas ti immuna nga ahensia ti gobierno nga akinrebbeng iti panagpadur-as ti nailian a pagsasao ti Filipinas.<ref>{{cite web |last=Catacataca |first=Pamfilo |title =The Commission on the Filipino Language |url=http://www.ncca.gov.ph/about-culture-and-arts/articles-on-c-n-a/article.php?igm=3&i=205 |accessdate=2010-06-24}}</ref>
 
== Pakasaritaan ==
Inpasa ti [[Umuna a Nailian nga Asemblia ti Filipinas]] ti Tignay ti Mankomunidad Blng. 184, s. 1936, a nakaipatakderan ti Instituto ti Nailian a Pagsasaoe (''Surian ng Wikang Pambansa''). Idi Enero 12, 1937, ti dati a Presidente [[Manuel L. Quezon|Manuel Luis Quezón y Molina]] ket indutokna dagiti kamemng a mangbukel iti INL. Babaen ti Bilin ti Ehekutibo Blng. 134 nga inparuar ken pinirmaan babaen ni Presidente Quezón idi Disiembre 30, 1937, a nangaprobar ti pannakaampon ti Tagalog a kas ti batayan ti nailian a pagsasao, ken naideklara ken naiproklama ti nailian a pagsasao a naibatay iti Tagalog, a kas ti nailian a pagsasao ti Filipinas.<ref name="eo134">{{cite web |title=Executive Order No. 134 : Proclaiming the national language of the Philippines based on the "Tagalog" language |url=http://www.quezon.ph/wp-content/uploads/2007/05/mlq-speech-national-language-1.pdf |accessdate=2010-06-24}}</ref> Idi 1938, nawaswas idi ti INL ken sinukatan ti Instituto ti Nailian a Pagsasao. Ti panggepna idi ket ti mangisagana para iti nailian a panangisuro ti [[Pagsasao a Filipino|naibatay iti Tagalog a nailain a pagsasao]] (''Wikang Pambansa na batay sa Tagalog'') babaen ti panagpartuat iti diksionario ken libro ti gramatika nga agraman iti naiyalagad nga ortograpia. Idi Tawen ti Eskuela idi 1940–41, ti panangisuro ti [[Pagsasao a Filipino|nailian a pagsasao]] (''Wikang Pambansa''), nga agraman iti naiyalagad nga ortograpia, ket insayangkat idi babaen ti linteg iti maikapat a tawen iti aminaamin a nangato nga eskuela kadagiti publiko ken pribado nga eskuela iti amin a paset ti pagilian.<ref>{{cite web |last=Pangilinan |first=Michael Raymon |title=Kapampángan or Capampáñgan: Settling the Dispute on the Kapampángan Romanized Orthography |url=http://www.silinternational.org/asia/philippines/ical/papers/pangilinan-Dispute%20on%20Orthography.pdf#search=%22siuala%22/ |accessdate=2010-06-22}}</ref> Ti naibatay iti Tagalog a nailian a pagsasao ket naisuro laeng idi iti eskuela a kas maysa kadagiti suheto idi 1940 ngem saan idi a naampon a kas ti mausar a panangisuro.
 
Idi las-ud ti [[Maikadua a Sangalubongan a Gubat]], inyaw-awis dagiti [[Imperio ti Hapon|simmakop a Hapon]] ti panagusar ti nailian a pagsasao imbes a ti Ingles kadagiti eskuela. Isu a ti naibatay iti Tagalog a nailian a pagsasao ket immadu tiiti pannakasurna iti edukasion ngem ti pay masa ti midia ken iti opisial a pannakisarita. Ti senso para iti 1948 ket inreportana a 7,126,913 dagiti tattao wenno 37.11% itipopulasion ket nagsasao iti pagsasao, ken nagireresentanagirepresenta iti iyaadu iti 11.7% manipud iti pigura ti 1939 iti 4,068,565. Kadagiti pito a riwriw, 47.7% ti nakaadal iti maikadua a pagsasao.<ref>{{cite web |last=Belvez |first=Paz |title=Development of Filipino, the national language of the Philippines |url=http://www.ncca.gov.ph/about-culture-and-arts/articles-on-c-n-a/article.php?igm=3&i=207 |accessdate=2010-06-24}}</ref>
 
== Dagiti kasisigud a kameng ti komision (1937) ==
Linia 33:
Ti maysa a nangruna a kritisismo ti Komision ket ti awan serbina iti panagpadur-as ti pagsasao a Filipino. Daytoy ket gapu ta iti kinapudno Filipino ket kapadana ti [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], ti kinapudno nga inako babaen ti dati a Komisioner, ni Ricardo María Durán Nolasco,<ref>{{cite web |url=http://www.asianjournal.com/?c=53&a=20983 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070929090324/http://www.asianjournal.com/?c=53&a=20983|archivedate=2007-09-29 |title=New center to document Philippine dialects |accessdate = 2007-06-30 |author=Inquirer |year=2007 |publisher=Asian Journal}}{{natay a silpo}}</ref> ken agraman iti maysa nga awan unay a teknikal ken sientipiko a bokabulario a nakaro nga agkamkammatalek kadagiti ganganaet a bulbulod ken masansan a dagiti konstruksion. Daytoy ket masansan a nairebrebbeng kadagiti unibersidad a mangpadur-as kadagiti bukodda a terminolohia para iti tunggal maysa a pagobraan, ken pakaiturongan daytoy ti kaawan iti panagpapada ken sapasap a saan a pannakausar iti publiko.
 
Naisupsuppiat<ref>[http://www.congress.gov.ph/download/congrec/14th/1st/1RS-11.pdf Congressional Record : PLENARY PROCEEDINGS OF THE 14th CONGRESS, FIRST REGULAR SESSION : HOUSE OF REPRESENTATIVES], Vol. 1, No. 11, Augosto 14, 2007, pp. 455-460 (mangukat ti tungtungan ni Rep. López)</ref> a ti agdama a kasasaad ti pagsasao a Filipino ket kasuoadikasupadi ti intalek ti Tignay ti Republika Blng. 7104 a mangtunton a ti nailian a pagsasao ket mapadur-as ken mapabaknang babaen ti leksikon dagiti sabali a pagsasao ti pagilian. Nupay kasta, ti Resolusion 92-1,<ref>[http://wika.pbworks.com/Resolusyon%20Blg%2092-1 Resolution No. 92-1 : Description of basic Filipino language], pbworks.com</ref> a mangipalawag ti nailainnailian a pagsasao a kas "ti pagsasao a naisasao iti Metro Manila ken dagiti sabali a sentro ti negosio ti pagilian", ken saan met a mangsuppiat iti Tignay ti Republika Blng. 7104.
 
== Dagiti nagibasaran ==