José Palma: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
m Kopia urnos (bassit)
Linia 2:
|name = José Palma
|image = Jose Palma.jpg
|caption = Retrato ni José Palma
|birth_name = José Palma y Velásquez
|birth_date = {{Petsa ti pannakaipasngay|1876|06|03|mf=y}}
|birth_place = [[Tondo, Manila]], [[Kapitania Heneral ti Filipinas]]
|death_date = {{Petsa ti ipupusay ken tawen|1903|02|12|1876|06|03|mf=y}}
|death_place = [[Manila]], Filipinas
|known_for death_place = liriko ti[[Manila]],<br> [[Lupang Hinirang|nailianInsular a kantaGobierno ti Filipinas|Is-isla ti Filipinas]]
|known_for = liriko ti [[Nailian a Kanta ti Filipinas]]
|occupation = MannaniwSoldado, soldadomannurat
}}
 
Ni '''José Palma y Velasquez''' (3 Hunio 1876 – 12 Pebrero 1903) ket [[Tattao a Filipino|Filipino]] a mannaniw ken soldado. Isu ket empleado idi ti ''La Independencia'' idi panawen nga insuratna ti «''Filipinas''», ti patriotiko a daniw iti [[Pagsasao nga Espaniol|Espaniol]]. Immuna a naipablaak daytoy iti immuna nga anibersario a pablaak ti ''La Independencia'' idi 3 Septiembre 1899. Ti daniw ket maibagay iti instrumental a tuno ti ''Marcha Nacional Filipina'' babaen ni [[Julian Felipe]], ken manipud idin daytoyen ti batayan para iti amin a pannakaipatarus ti [[Lupang Hinirang|Nailian a Kanta ti Filipinas]].
 
== Nasapa a biag ==
NiNaipasngay ni Palma ket naipasngay idiay [[Tondo, Manila]], idi 3 Hunio 1876, ti buridek nga anak nida Don Hermogenes Palma, ti klero ti Opisina ti Intendencia, ken ni Hilária Velasquez. Ti laklakay a kabsatna a lalaki ket ni [[Rafael Palma]]. Kalpasan ti pannakalpasna ti ''primera enseñanza'' (immuna a panagad-adal) idiay Tondo, ni Palma ket intultuloyna ti panagad-adalanaadalna idiay [[UniversidadUnibersidad ti Ateneo de Manila|Ateneo Municipal]]. Bayat idi adda idiay, isu ket nagin-inut a nagpalaing a kompositor kadagiti berso. Ti maysa kadagiti nasapa nga obrana ket ti «''La cruz de Sampaguitas''» idi 1893. Iti isu met laeng a tawen adda met ti nabiit a romantiko a relasionna iti babai nga agnagan iti Florentina Arellano ken dagiti nagannnak kaniana ket saan met a nagayat kaniana.
 
== Ti ''Katipunan'' ==
Idi kimmaro kmetmet dagiti palimed nga aktibidad dagiti rebolusionario, ni Palma ket nangiruknoy met dagiti panawenna iti panagsurat kadagiti daniw. Idi 1894, isi ket timmipon iti ''[[Katipunan]]'' ngem saan met a simrek iti gubat idi nangrugi ti [[Rebolusion ti Filipinas idi 1896]]. Isu ketKanungpalan kanungpalanisuna a timmipon kadagiti puersa ti rebulosion ni Koronel Rosendo Simón idi 1899 idi nangrugi ti [[Gubat ti Filipinas-Amerika]] ken nakilaban babaen ti puersa ni [[Servillano Aquino]] kadagiti pannakilablaban idiay Angeles ken Bambang. Gapu ta saan a pisikal a makasango kadagiti rigat ti gubat, isu ket kankanayon idi a nagbatbati kadagiti kampo ken nangliwliwa kadagiti soldado iti [[kundiman]]. Isu ket kanungpalan a timmipon ti empleado ti [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]] a paset ti rebolusionario a waranakan ti, ''La Independencia'', tapno makilaban kadagiti Amerikano a saanna met a maaramid iti pakigubatan.
 
== ''La Independencia'' ==
NiMasansan a nagliwliwa da Palma ken dagiti kaduana iti warnakan ket masansan a nagliwliwada kadagiti kanta ken kadagiti daniw bayat a nagin-inana kadagiti kampo wenno dagiti sabali a lugar kadagiti las-ud ti martsa nga adayo met kadagiti nagkamkamat a puersa ti Amerikano. Maysa kadagitoy a panagin-inana idi idiay [[Bautista, Pangasinan]], idi ti poetiko nga espiritu ni Palma ket nagpataud ti daniw ti «''Filipinas''» a maibagay ti instrumental a tuno ni [[Julian Felipe]], ti “Marcha Nacional Filipina”, a naisurat a kas [[insidental a musika]] iti nasapsapa a makatawen para iti [[Deklarasion ti Wayawaya ti Filipinas]] idiay [[Kawit, Cavite]]. Ti «''Filipinas''» ket naipablaak idi iti Espaniol iti immuna nga anibersario a pablaak ti ''La Independencia'' idi 3 Septiembre 1899
 
=== Panagsurat ti ''Filipinas'' ===
NiSinurat ni Palma ket insuratna ti «''Filipinas''» idiay balay ni Doña Romana G. vda de Favis idiay [[Sitio]] Estación ti Barrio Nibaliw, Bayambang (itan ket ti Baranggay Población West, Bautista, Pangasinan). Idi 24 Hunio 1900, ti Nibaliw ket nanaganan manen iti "Bautista", a kas pammadayaw ken San [[Juan ti Baptista]], ken naisina manipud iti Bayambang.<ref>Dumindin, ''Arnaldo''. [http://philippineamericanwar.webs.com/philippineindependence.htm Gubat ti Filipinas-Amerika, 1899–1902]</ref>
 
=== Teskto ti «''Filipinas''» ===
 
<poem>
Line 55 ⟶ 56:
 
== Ipupusay ==
NiPimmusay ni José Palma ket pimmusay iti [[daig]] idi 12 Pebrero 1903.
 
== Dagiti taudan ==