Sasao a Polinesio: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Content deleted Content added
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
Linia 18:
Ti '''sasao a Polinesio''' ket dagiti [[pamilia ti pagsasao]] a naisaao iti heograpikal a [[Polinesia]] ken dagiti nadumaduma nga "Akinruar" manipud iti abagatan tengnga a Mikronesia, aginggana kadagiti bassit nga isla iti amianan a daya ti dakdakkel nga is-isla ti Abagatan a daya nga Is-isla ti Solomon ken naiwarwarsi babaen ti Vanuatu. Dagitoy ket naidasigda a kas parte ti [[Sasao nga Austronesio|pamilia ti Austronesio]], a maitagikua iti sanga ti [[Sasao nga Oceaniko|Oceaniko]] iti dayta a pamilia. Dagiti Polinesio ket makibinningayda kadagiti naidumduma a kutural nga ugali a nagresultaan manipud kadagiti agarup a 1000 a tawtawen ti sapasap a panagdur-as, a mairaman ti sapasap a lingguistiko a panagdur-as, iti lugar ti Tonga ken Sāmoa babaen ti kaaduan nga umuna a milenio SK.
 
Adda dagiti agarup a uppat a pulo a sasao a Polinesio. Ti kalatakan kadagitoy ket ti [[Pagsasao a Tahitiano|Tahitiano]], [[Pagsasao a Samoano|Sāmoano]], [[Pagsasao a Tongano|Tongano]], [[Pagsasao a Māori|Māori]] ken [[Pagsasao a Hawayano|Hawayano]]. Gapu ta dagiti isla ti Polinesia ket nasapada pay laeng a natagtagitao ken gapu ti internal a lingguistiko a dibersipikasion ket nangrugi laeng idi agarup a 2,000 tawtawen ti napalabas, dagiti pagsaaodapagsasaoda ket nakatalinaay kadagiti napigsa a panagpapada. Adda pay laeng dagiti adu a [[kognado]] a balikas iti ballasiw dagiti nadumaduma nga isla a kas ti [[tapu (kultura a Polinesio)|tapu]], [[ariki]], [[Motu (heograpia)|motu]], [[kava]] ([[kultura a Kava]]), ken [[wasig a tapa|tapa]] ken ti pay [[Hawaiki]], ti mitiko a pagtaengan para kadagiti dadduma a kultura.
 
Amin a sasao a Polinesio ket mangipakita ti napigsa a pangpapadapanagpapada, a naipangpangruna iti bokabulario. Dagiti paaweng ket masansanda a natalinaay kadagiti kaputotan a pagsasao, ken ganganiganggani a kankanayon nga a, e, i, o ken u. Ti nasalaysayan a pagtaengan ti Māori ti Baro a Selanda, a ti w ket inus-usar imbes a ti v, ket tinawtawagan iti Hawaiki; iti [[Is-isla Cook]], a ti h ket masukatan iti [[glottal a panagsardeng]], daytoy ket makunkuna nga ‘Avaiki; iti Is-isla ti Hawaii, a ti w ket inus-usar ken ti k ket masukatan iti [[glottal a panagsardeng]], ti kadakkelan nga isla iti grupo ket agnagan iti Hawai‘i; iti Sāmoa, a ti s ket saan pay a sinukatan babaen ti h, ti v ket inus-usar imbes a ti w, ken ti k ket masukatan iti [[glottal a panagsardeng]], ti kadakkelan nga isla ket tinawtawagan iti Savai'i. Iti Is-isla ti Society, ti k ken ng ket masukatan babaen ti [[glottal a panagsardeng]], isu a ti nagan ti nagtaudan a pagtaengan ket maibalikas a kas Havai‘i.<ref name=buckh>{{cite book |title=Vikings of the Sunrise |last=Hiroa |first=Te Rangi |year=1964 |publisher=Whitecombe and Tombs Ltd |location=New Zealand|page=69 |url=http://www.nzetc.org/tm/scholarly/tei-BucViki-t1-front-d1-d1.html |accessdate=21 Agosto 2010 |isbn=0-313-24522-3}}</ref>
 
== Dagiti pagsasao ==
Linia 33:
***Elliceano–Akinruar: [[Pagsasao a Tuvaluano|Tuvaluano]], [[Pagsasao a Nukuoro|Nukuoro]] ([[Nukuoro]] iti [[Pederado nga Es-estado ti Mikronesia|FSM]]), [[Pagsasao a Kapingamarangi|Kapingamarangi]] (idiay [[Kapingamarangi]] iti FSM), [[Pagsasao a Nukuria|Nukuria]] ([[Nuguria]] iti daya ti Papua Baro a Guinea),<ref>Marck, Jeff (2000), ''Topics in Polynesian languages and culture history''. Canberra: Pacific Linguistics</ref> [[Pagsasao a Takuu|Takuu]] ([[Atol ti Takuu]] iti daya ti [[Papua Baro a Guinea]]), [[Pagsasao a Nukumanu|Nukumanu]] ([[Nukumanu]] iti daya ti Papua Baro a Guinea), [[Pagsasao nga Ontong Java|Ontong Java]] (wenno Luangiua; [[Ontong Java]] iti [[Is-isla ti Solomon]]), [[Pagsasao a Sikaiana|Sikaiana]] ([[Sikaiana]] kadagiti Solomon), [[Pagsasao a Pileni|Pileni]] (ken Taumako; [[Is-isla Raw-ang]] kadagiti Solomon)
***Akindaya a Polinesio
**** [[Pagsasao a Rapa Nui|Rapa Nui]] (Isla PakuaPaskua ti Panagungar-Chile)
**** Tengnga nga Akindaya a Polinesio
***** Marquesiko
Linia 61:
 
== Dagiti nagibasaran ==
* {{cite book |last1=Charpentier |first1=Jean-Michel |first2=Alexandre |last2=François |year=2015 |title=Atlas Linguistique de Polynésie Française — Linguistic Atlas of French Polynesia |language=Pransesfr, Inglesen|publisher=Mouton de Gruyter & Université de la Polynésie Française |isbn=978-3-11-026035-9 |url=http://alex.francois.free.fr/AF-Atlas-blurbs_e.htm }}
* [[Geoffrey Irwin|Irwin, Geoffrey]] (1992). ''The Prehistoric Exploration and Colonisation of the Pacific''. Cambridge: Cambridge University Press.
* Krupa V. (1975–1982). ''Polynesian Languages'', Routledge and Kegan Paul
Linia 67:
* Lynch, John, Malcolm Ross & Terry Crowley (2002). ''The Oceanic languages''. Richmond, Surrey: Curzon Press.
* Marck, Jeff (2000), ''Topics in Polynesian languages and culture history''. Canberra: Pacific Linguistics.
****
 
== Dagiti silpoakinruar tia ruarsilpo ==
{{Kategoria ti Commons-nailinia}}
{{Commonscat-inline|Languages of Polynesia}}
 
{{Sasao a Tengnga a Pasipiko}}
{{Kontrol ti autoridad}}
 
{{DEFAULTSORT:Polinesio}}