Kapitania Heneral ti Filipinas

teritorio ti Imperio nga Espaniol iti Asia idi 1565–1898

Ti Kapitania Heneral ti Filipinas (Espaniol: Capitanía General de Filipinas Panangibalikas nga Espaniol: [kapitaˈni.a xeneˈɾal ðe filiˈpinas] (Maipanggep iti daytoy nga unidengngen); Filipino: Kapitaniya Heneral ng Pilipinas), ammo pay a kas ti Pagarian ti Filipinas (Espaniol: Reino de Filipinas; Filipino: Kaharian ng Pilipinas), ket maysa idi nga administratibo a distrito ti Imperio nga Espaniol iti Abagatan a daya nga Asia a tinurayan babaen ti maysa a Gobernador-Heneral. Ti Kapitania Heneral ket buklen iti Daya nga Indias ti Espaniol, a mangiraman pay kadagiti sabali a kas ti Is-isla ti Filipinas kenti Is-isla ti Carolina. Daytoy ket napundar idi 1565 kadagiti immuna a permanente a pagataengan ti Espaniol.

Kapitania Heneral ti Filipinas
Capitanía General de Filipinas
Kapitaniya Heneral ng Pilipinas
1565–1898
Wagayway ti Filipinas
Wagayway
Selio ti Filipinas
Selio
Napili a pagsasao: Plus Ultra
"Ad-adayo iti Labes"
Nailian a kanta: Marcha Real
"Naariana Martsa"
Lokasion ti Filipinas
KasasaadKolonia
Kapitolio
  • Cebu (1565–1571)
  • Manila (1571–1898)
  • Iloilo (Agosto 13, 1898 – Disiembre 10, 1898)
Sapasap a sasaoEspaniol (opisial)
Tagalog (sapasap)
sasao a Filipino, sasao a Mikronesio
Relihion
Romano Katolisismo (relihion ti estado), Tradisional a relihion ti Filipino, Islam
GobiernoMonarkia
Ari 
• 1565–1598
Felipe II
• 1621–1665
Felipe IV
• 1759–1788
Carlos III
• 1870–1873
Amadeo I
• 1886–1898
Alfonso XIII
Gobernador-Heneral 
• 1565–1572
Miguel López de Legazpi
• 1644–1653
Diego Fajardo Chacón
• 1770–1776
Simón de Anda
• 1869–1870
Carlos María de la Torre
• 1898
Diego de los Ríos
LehislaturaCortes Generales
Pakasaritaan 
• Pagtaengan a Europeano
Abril 27, 1565
Marso 15, 1646
Septiembre 24, 1762
Enero 20, 1872
Agosto 19, 1896
Hunio 12, 1898
Disiembre 10, 1898
KuartaReal de a ocho, peso fuerte
Kodigo ti ISO 3166PH
Sinaruno
Simmaruno
Pagarian ti Tondo
Kompederasion ti Madja-as
Rahanato ti Cebu
Sultanato ti Maguindanao
Sultanato ti Sulu
Naturay a Pagilian ti Tagalog(Las-ud ti Yaalsa ti Filipino)
Umuna a Republika ti Filipinas
Baro a Guinea ti Aleman
Guam

Kadagitinapalabas a siglo, amin dagiti aspekto a maipapan iti politika ken ekonomia ti Kapitani Heneral ket inadministro idiay Siudad ti Mehiko babaen ti Birreinato ti Baro nga Espania, bayat a dagiti administratibo a banag ket nasken a maikonsultado iti Balangat ti Espaniol wenno ti Konseho ti Indias babaen ti Real Audiencia ti Manila. Nupay kasta, indi 1821, kalpasan ti wayawaya ti Mexhiko, naiyakar a amin a panagtengngel iti Madrid. Sinarunuan idi daytoy ti nabiit iti biagna nga Umuna a Republika ti Filipinas kalpasan ti wayawayana babaen ti Yaalsa ti Filipino.