Louis-Marie Aubert du Petit-Thouars

Pranses a botaniko

Ni Louis-Marie Aubert du Petit-Thouars (5 Nobiembre 1758, Bournois – 12 Mayo 1831, Paris) ket maysa idi nga eminente a Pranses a botaniko nga ammo para iti obra a panagurnong ken pannagipalawag kadagiti orkidia manipud kadagiti tallo nga isla ti Madagascar, Mauritius ken Réunion.

Ni Louis Marie Aubert Du Petit-Thouars

Pangyuna urnosen

Ni Petit-Thouars ket nagtaud manipud iti maysa nga aristokratiko a pamilia iti rehion ti Anjou, nga idiay ket dimmakkel iti kastilio ti Boumois, iti asideg ti Saumur. Idi 1792, kalpasan iti pannakaibalud kadagiti dua a tawen idi las-ud ti Pranses a Rebolusion, naeksilo isuna iti Madagascar ken dagiti kaarruba nga isla a kas ti La Réunion (tinawtawagan idi iti Bourbon). Nangrugrugi isuna a nagurnong kadagtii adu nga espesimen ti mula iti Madagascar, Mauritius ken La Réunion.

Kalpasan ti sangapulo a tawen, mabalinnan ti agsubli iti Pransia a nagraman iti urnongna kadagiti agarup a 2000 a mula. Kaaduan kadagiti urnongna ket naipan iti Muséum de Paris, bayat a sumagmamano a sebbangan ket naipan iti Kew. Napili idi isuna a kas kameng ti prestihio nga Académie des Sciences idi 10 Abril 1820.

Malaglagip ni Du Petit-Thouars a kas ti mannurat iti libro a Histoire des végétaux recueillis dans les îles de France, de Bourbon et de Madagascar (kadawyan a maipangyababa iti botaniko a literatura a kas Hist. vég. îles France), a nailadawan babaen dagiti adu a napintas a panagugis-ugis. Sinaruno met dagiti sabali a libro: ti Mélanges de botanique et de voyages ken Histoire particulière des plantes orchidées recueillies dans les trois îles australes de France, de Bourbon et de Madagascar (ti l'île de France ket tiagdama ng aisla ti Mauritius ken ti l'île de Bourbon ket ti agdama a La Réunion). Isu ket nangiyuna iti obra a maipapan iti botanika babaen dagiti panangipalawagna kadagiti orkidia manipud iti daytoy a rehion: 52 a sebbangan manipud iti Mauritius ken 55 manipud iti La Réunion.

Dagiti henero ti orkidia a ninaganan babaen ni Thouars urnosen

 
Ti Angraecum crassum, ti maysa nga ugis-ugis ti orkidia babaen ni Thouars iti librona nga Orch. Il. Afr.

Dagiti sebbangan ti orkidia (kadagiti sabali a henero) a ninagananna urnosen

  • Cryptopus elatus Lindl. 1824, kasisigud a naipalawag a kas Angraecum elatum babaen ni Thouars (naurnong manipud iti isla ti Mauritius)
  • Mystacidium gracile [Thouars] Finet 1907

Mulmula a naipanagan kaniana kas pammadayaw urnosen

  • Actinoschoenus thouarsii (Kunth) Benth. (pamilia ti Cyperaceae)
  • Alafia thouarsii Roem. & Schult.1819 (pamilia ti Apocynaceae)
  • Arthrostylis thouarsii Kunth (pamilia ti Cyperaceae)
  • Bambusa thouarsii var. atter (itan ket : Gigantochloa atter (Hassk.) Kurz 1864)(pamilia ti Poaceae)
  • Cirrhopetalum thouarsii Lindl. 1830. (kita ti orkidia iti henero)
  • Corymborchis thouarsii Blume = Corymbis corymbosa
  • Cycas thouarsii R. Br. ex Gaudich (1829), a Madagascan cycad (pamilia ti: Cycadaceae)
  • Dilobeia thouarsii Roem. & Schult. 1818 (pamilia ti Pteridaceae)
  • Drypetes thouarsii (pamilia ti Euphorbiaceae)
  • Fimbristylis thouarsii (Kunth) Merr. (pamilia ti Cyperaceae)
  • Jasminocereus thouarsii (F.A.C.Weber) Backeb. (pamilia ti Cactaceae)
  • Lindernia thouarsii, (pamilia ti Scrophulariaceae)
  • Moyinga thouarsii (kadawyan a nagan iti Ingles : Elephant leg tree)
  • Protorhus thouarsii Engl 1881 (pamilia ti Anacardiaceae)
  • Strychnopsis thouarsii Baill. (pamilia ti Menispermaceae)
  • Torenia thouarsii (Cham. & Schltdl.) Kuntze (pamilia ti Scrophulariaceae)
  • Typhonodorum lindleyanum thouarsii (pamilia ti Araceae)
  • Uapaca thouarsii (pamilia ti Euphorbiaceae)
  • Voacanga thouarsii Roem. & Schult. 1819 (pamilia ti Apocynaceae)
  • Vonitra thouarsii (pamilia ti Arecaceae)

Dagiti sabali a sebbangan a naipanagan kaniana urnosen

  • Eucidaris thouarsii Valenciennes (kadawyan a nagan iti Ingles : Slate Pencil Urchin) (Echinodermata)
  • Flabellum thouarsii (ti maysa a grupo dagiti korales a scleractinia amnaipud iti Antartika)

Pamilia urnosen

Dagiti nagibasaran urnosen

  1. ^ IPNI.  Thouars.