Rodrigo Duterte

maika-16 a presidente ti Filipinas

Ni Rodrigo "Rody" Roa Duterte[1] (nayanak idi Marso 28, 1945), ammo pay iti birngas a kas Digong, ket Filipino nga abogado ken politiko iti kaputotan a Bisayano nga agserserbi a kas ti maika-16 a Presidente ti Filipinas manipud idi 2016 aginggana idi 2022.[2][3][4] Isu ti immuna a taga-Mindanao a presidente ti pagilian.[5]

Rodrigo Duterte
Maika-16 a Presidente ti Filipinas
Nagakem
Hunio 30, 2016 – Hunio 30, 2022
Bise PresidenteLeni Robredo
Inunaan niBenigno Aquino III
Sinaruno niFerdinand Marcos Jr.
Mayor ti Siudad ti Davao
Nagakem
Hunio 30, 2013 – Hunio 30, 2016
Inunaan niSara Duterte
Sinaruno niSara Duterte
Nagakem
Hunio 30, 2001 – Hunio 30, 2010
Inunaan niBenjamin C. de Guzman
Sinaruno niSara Duterte
Nagakem
Pebrero 2, 1988 – Marso 19, 1998
Inunaan niJacinto T. Rubillar
Sinaruno niBenjamin C. de Guzman
Bise Mayor ti Siudad ti Davao
Nagakem
Hunio 30, 2010 – Hunio 30, 2013
Inunaan niSara Duterte
Sinaruno niPaolo Duterte
Nagakem
Mayo 2, 1986 – Nobiembre 27, 1987
Daulo nga Opisial
Inunaan niCornelio P. Maskariño
Sinaruno niGilbert G. Abellera
Kameng ti Kamara dagiti Pannakabagi ti Filipinas
manipud iti Umuna a distrito ti Siudad ti Davao
Nagakem
Hunio 30, 1998 – Hunio 30, 2001
Inunaan niProspero Nograles
Sinaruno niProspero Nograles
Dagiti bukod a salaysay
Naiyanak
Rodrigo Roa Duterte

(1945-03-28) Marso 28, 1945 (tawen 79)
Maasin, Filipinas
Partido ti politikaPDP–Laban
Dadduma a kumadduaan iti
politika
Hugpong sa Tawong Lungsod (2011–present)
A(s)sawa
Elizabeth Zimmerman
(n. 1973; ann. 2000)
Kadua a kinadennaCielito Avanceña
AnnakPaolo (kenni Zimmerman)
Sara kenni Zimmerman)
Sebastian (kenni Zimmerman)
Veronica (kenni Avanceña)
Alma materUnibersidad ti Ateneo de Davao
Unibersidad ti Liseo ti Filipinas
Kolehio ti San Beda

Ni Duterte ket maysa idi kadagiti kapautan a nagserserbi a mayor iti Filipinas ken mayor idi ti Siudad ti Davao, ti urbano unay a siudad iti isla ti Mindanao, para kadagiti pito a termino ken agdagup kadagiti ad-adu ngem 22 a tawen. Isuket nagserbi pay a kas bise mayor ken kas kongregista iti siudad.

Nabirngasan a kas "The Punisher", dagiti grupo ti vigilante a naikonekta kenni Duterte ket naiparpagarupda nga akinrebbeng para kadagiti panagpatay kadagiti agidurduron ti druga, kriminal, kameng dagiti barkada ken dagiti dadduma pay nga elemento dagiti dakes a tattao. Iti paset ti panawen dagiti sumurok a 20 a tawen, binaliwanna ti Siudad ti Davao manipud iti "kapitolio ti panagpapatay iti Filipinas" iti makunkuna itan iti turismo a kas "ti kakappiaan a siudad iti abagatan a daya nga Asia," ken ti irangngo ti numbeo.com a kas ti maikapat a katalgedan a lugar iti lubong.[6][7][8] Urayno kasta, nakaawis ni Duterte kadagiti kritisismo manipud kadagiti nadumaduma a taudan, nangnagruna met iti press ken ti daulo ti Nailian a Pulis ti Filipinas iti gobierno ni Aquino, a nangsuppiat ti kaepektibo dagiti annurotenna.[9]

Namin-adu a naaw-awis idi ni Duterte nga agtaray a presidente para iti Filipinas,[10] ngem saan met a nagkayat kadagiti a daton aginggana idi naladaw a tawenen ti 2015 gapu iti "napilaw a sistema ti gobierno", kalakay ken saan a panagkayat ti pamiliana.[11] Urayno kasta, idi Nobiembre 21, 2015, inrangarangna ti panagkandidatona iti panagbubutos ti 2016 para iti opisina ti Presidente ti Filipinas, ken nangabak iti guedday a panangabak, ket nakaawat kadagiti butos iti 16,601,997.[12] Nagtakem iti opisina ni Duterte idi Hunio 30, 2016, para kadagiti termino iti innem a tawen.[13]

Nasapa a biag urnosen

Naiyanak ni Duterte idi Marso 28, 1945, idiay Maasin (itan ket kapitolio ti Abagatan a Leyte ngem parte idi ti insular a probinsia ti Leyte iti Mankomunidad ti Filipinas).[14] Ti amana ket ni Vicente G. Duterte ti Cebuano nga abogado ken ti inana ket ni Soledad Roa, ti patubo ti Cabadbaran, Agusan, ti mannuro ti eskuela ken daulo ti sibiko ti kaputotan a Maranao. Ni Vicente ti ama ni Duterte, sakbay idi nagablin a gobernador ti probinsia ti (ti saan pay idi a nabingbingay) a probinsia ti Davao, ket maysa idi a nagtigtignay a Mayor ti Danao, Cebu. Ni Ronal ti kasinsin ni Rodrigo, ket nagserbi met a kas Mayor ti Siudad ti Cebu manipud idi 1983 aginggana idi 1986. Ni Ramon Duterte ti amam ti Ronal, ket nagtengngel pay iti dayta a puesto manipud idi 1957 aginggana idi 1959. Ikeddeng ti pamilia ti Dutertes ti naikuartel iti Cebu dagiti pamilia ti politika ti kaputotan ti Durano ken Almendra a kas kakabagian. Adda pay dagiti kabagian ni Duterte manipud iti kaputotan ti Roa babaen iti bangir iti inana.[15] Sakbay a nagsublida idiay Davao, ti pamilia ti Duterte ket nabiitda pay a nagtaeng idiay nakayanakanna iti Maasin, Leyte, ken idiay ili ti amana iti Danao, Cebu, aginggana idi isu ket agtawen iti lima.[16]

Immuna nga immalis dagiti Duterte idiay Mindanao idi 1948 ngem agsublisubli iti Visayas.[17] Kanungpalandan a nagtaeng idiay Rehion ti Davao idi 1951. Ni Vicente a kas abogado ket pribado a nagsanay, bayat a ni Soledad nagisursuro kadagiti publiko nga eskuela akas mannuro. Nupay kast ni Mrs Duterte, ket nagretiro a kas mangimaton idi 1952 idi ti abogado nga asawana ket simrek idiay iti politika.

Dagiti nagibasaran urnosen

  1. ^ "Personal Information – Duterte, Rodrigo". i-site.ph (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2006-12-08. Naala idi Oktubre 14, 2006.
  2. ^ Gonzales, Yuji Vincent (Mayo 27, 2016). "Duterte Seals Presidency in Congress Official Tally". Inquirer.net (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-07-29. Naala idi Mayo 27, 2016.
  3. ^ Cerda, Jovan (Mayo 27, 2016). "Duterte, Robredo Win in Final, Official Tally". Philstar (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-05-28. Naala idi Mayo 27, 2016.
  4. ^ "Official Count: Duterte Is New President, Robredo Is Vice President". CNN Philippines (iti Ingles). Mayo 27, 2016. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2018-12-25. Naala idi Mayo 27, 2016.
  5. ^ Gavilan, Jodesz (Mayo 13, 2016). "The Many Firsts of President-Elect Duterte". Rappler (iti Ingles). Naala idi Mayo 28, 2016.
  6. ^ Zabriskie, Phil (Hulio 19, 2002). "The Punisher". Time (iti Ingles). Naala idi Abril 15, 2016.
  7. ^ Law, James (Hunio 30, 2014). "The Philippines' Real-Life Punisher, Davao City Mayor Rodrigo Duterte, Urged to Run for President". News.com.au (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi Marso 29, 2016. Naala idi Abril 15, 2016.
  8. ^ "The Punisher". Eye For an Eye (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi Abril 27, 2016. Naala idi Abril 15, 2016.
  9. ^ Frialde, Mike (Abril 2, 2016). "Murder Rate Highest in Davao City – PNP". Philstar (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-04-03. Naala idi Mayo 10, 2016.
  10. ^ "Duterte Urged to Run for President". The Manila Times (iti Ingles). Pebrero 17, 2015. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2022-01-07. Naala idi Enero 6, 2022.
  11. ^ Gonzales, Yuji Vincent (Septiembre 7, 2015). "Duterte's Final Answer: I Won't Run for President". Inquirer.net (iti Ingles). Naala idi Enero 6, 2022.
  12. ^ Cruz, R. G. (Mayo 27, 2016). "It's Digong by Landslide, Leni by Hairline". ABS-CBN News (iti Ingles). Naala idi Enero 6, 2022.
  13. ^ "Philippines: Duterte Vows to Bring Back Death Penalty". BBC News (iti Ingles). Mayo 16, 2016. Naala idi Mayo 16, 2016.
  14. ^ Lopez, Alexander D. (Mayo 11, 2015). "Duterte Returns Home on Mother's Day". Manila Bulletin (iti Ingles). Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-02-17. Naala idi Pebrero 8, 2016.
  15. ^ "Mayor Rodrigo Roa Duterte: Leyte's First President?". Daily Zamboanga Times (iti Ingles). Mayo 20, 2015. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-03-06. Naala idi Enero 6, 2022.
  16. ^ Macasero, Ryan (Marso 5, 2016). "Does Duterte Have the 'Bisaya Advantage' in Cebu?". Rappler (iti Ingles). Naala idi Enero 6, 2022.
  17. ^ Corrales, Nestor (Pebrero 25, 2016). "Duterte Returns to His Roots in Danao City, Cebu for Campaign Activities". Inquirer.net (iti Ingles). Naala idi Enero 6, 2022.

Adu pay a mabasbasa urnosen

Dagiti akinruar a silpo urnosen

  Dagiti midia a mainaig ken ni Rodrigo Duterte iti Wikimedia Commons
  Dagiti inadaw a sasao a mainaig ken ni Rodrigo Duterte iti Wikiquote (iti Ingles)