Mehiko: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
Content deleted Content added
Lam-ang (tungtungan | aramid) |
Lam-ang (tungtungan | aramid) m Nagsimpa ti panangiletra/gramatika |
||
Linia 24:
|latd= 19 | latm= 03 | latNS = N
|longd= 99 |longm= 22 |longEW = W
|largest_city =
|official_languages = [[Pagsasao nga Espaniol|Españiol]] <ref name="SRE English">{{cite web|url=http://www.sre.gob.mx/en/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=271 | publisher =Sekretario iti Ganganaet a Pannakibiang | title = Sapasap a Paammo a maipapan
|national_languages = 62 a [[Dagiti pagsasao ti Mehiko|pagsasao dagiti patneng nga
|regional_languages =
|languages_type =
Linia 122:
Ti [[Kasakbayan ti Kolumbiano a Mehiko]] adu kadagiti kultura ket nataenganda dagiti napalaing a sibilisasion a kas ti [[Olmec]], ti [[Toltec]], ti [[Teotihuacan]], ti [[Sapoteko a sibilisasion|Sapoteko]], ti [[Maya a sibilisasion|Maya]] ken ti [[Aztec|Asteka]] sakbay nga immunada a nakakita kadagiti Europeano. Idi 1521, ti España [[Espaniol a panagrukma ti Asteka nga Imperio|nangirukma]] ken nangikolonisado ti teritorio manipud ti kuartelna idiay [[Tenochtitlan|Mehiko-Tenochtitlan]], a daytoy ket naadministrado a kas ti Birreinato ti [[Baro nga España]]. Daytoy a teritorio ket dimteng a nagbalin a ti Mehiko a kas ti [[Mehikano a Gubat ti Panagwaywayas|panagwaywaya]] ket nabigbigan idi 1821. Ti kalpasan ti panagwayawaya a paset ti panawen ket naidasig idi babaen ti [[Ekonomiko a pakasaritaan ti Mehiko#Wayawaya|ekonomiko a pannakatalna]], ti [[Mehikano-Amerikano a Gubat]] ken ti [[Maipapan ti teritorio nga ebolusion ti Mehiko|maipapan ti teritorio a pannakaiyakar]] iti Estados Unidos, ti [[Reporma a Gubat|sibil a gubat]], dagiti [[Emperador ti Mehiko|dua nga imperio]] ken [[Listaan dagiti Presidente ti Mehiko|ti domestiko a diktadura]]. Ti kinaudi a naibaga ket nakaiturongan ti [[Mehikano a Rebolusion]] idi 1910, a nakaipatinggaan ti panakaiyebkas ti [[Batay-linteg ti Mehiko|1917 a Batay-linteg]] ken ti irurumsua ti agdama a [[Dagiti politika ti Mehiko|sistema ti politika]] ti Mehiko. Dagiti [[Sapasap a panagbutos ti Mehiko, 2000|panagbutos a natengngel idi Hulio 2000]] ket nangmarka ti immuna a panangabak ti presidensia ti kasuppiatan a partido manipud ti [[Partido ti Institusional a Rebolusionario]]. Manipud idi 2006 ti pagilian ket adda iti tengnga ti maysa a [[Mehikano a Gubat ti Druga|druga a gubat]] a nakatunton kadagiti 60,000 a biag.<ref>{{cite news|url=http://www.zetatijuana.com/2011/12/12/quinto-ano-de-gobierno-60-mil-420-ejecuciones/ |title=Quinto año de gobierno |work=Semanario Zeta | date=2011-11-12|archiveurl=https://archive.is/WLqY|archivedate=2012-12-17}}</ref>
Ti Mehiko ket maysa kadagiti kadakkelan nga ekonomia iti lubong, ken daytoy ket naipanunotan a kas maysa a [[rehional a bileg]] ken [[tengnga a bileg]].<ref>{{cite web|last=James Scott, Matthias vom Hau ken David Hulme|title=Ti Labes ti BICs: Dagiti estratehia ti impluensia|url=https://www.escholar.manchester.ac.uk%2Fapi%2Fdatastream%3FpublicationPid%3Duk-ac-man-scw%3A105725%26datastreamId%3DSUPPLEMENTARY-1.DOC&ei=fMKFT7SMKIye8gS71NHACA&usg=AFQjCNHKPFxJk5bu6Qs5R2SKSUs8IwidWw&sig2=_lt4YNVT-1ECYQBh61EWgA|publisher=Ti Unibersidad ti Manchester|accessdate=Abril 11, 2012}}</ref><ref>{{cite web|title=Kasano ti mangipada kadagiti rehional a bileg: dagiti panagusig a konsepto ken panagsukisok dagiti topiko|url=http://www.giga-hamburg.de/dl/download.php?d=/content/staff/nolte/publications/how_to_compare_nolte.pdf|publisher=Britaniko a Gimong ti Internasional a Panagadadal|accessdate=Abril 11, 2012}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mofa.go.jp/policy/other/bluebook/2006/05.pdf |title=Ministro ti
== Etimolohia ==
Linia 131:
Ti ''[[Nagan ti Mehiko|Mēxihco]]'' ket isu idi ti Nahuatl a termino para iti puseg a daga ti [[Imperio ti Aztec]], a nainaganan, ti [[Ginget ti Mehiko]], ken dagiti taona, ti [[Mexica]], ken dagiti naipalikmut a teritorio a nagbalin nga isu ti [[Estado ti Mehiko]] a kas maysa a panakabingbingay ti [[Baro nga España]] sakbay ti pannakawayawaya (ipada ti ''[[Latium]]''). Daytoy ket sapasap a naipanunotanm a maysa a [[toponimo]] para iti ginget a nagbalin a ti kangrunaan nga [[etonimo]] para iti nagbanagan ti [[Tinallo a Kumaduaan ti Aztec]], wenno ti baliktadna daytoy.
Ti pasakbay a ''-co'' ket isu ti [[lokatibo]] ti Nahuatl , a mangaramid a nagan ti lugar ti balikas. Iti labes ti daytoy, ti etimolohia ket di am-ammo. Naisingasing daytoy a naala manipud ti [[Mextli]] wenno Mēxihtli, ti nalimed a nagan para iti dios ti gubat ken patron dagiti Aztec, ti [[Huitzilopochtli]], nga iti kaso ti Mēxihco ket kayatna
Ti nagan ti siudad-estado ket naisurat ti Espaniol iti México nga adda iti ponetiko a pateg ti <x> a letra iti Mediebal nga Espaniol, a nangirepresenta ti [[voiceless palato-alveolar sibilant|awan timek a prikatiba a postalbeolar]] ti {{IPA|[ʃ]}}. Daytoy nga uni, ken ti pay [[voiced palato-alveolar sibilant|natimekan a prikatiba a postalbeolar]] ti {{IPA|[ʒ]}}, a nangirepresenta ti <j>, ket nagbalin ti maysa a [[voiceless velar fricative|awan timek a makedngan a prikatiba]] ti {{IPA|[x]}} idi las-ud ti maika-16 a siglo. Daytoy ket nangiturong ti sabsabali a pannakaibaga ti ti Méjico kadagiti nadumaduma apablaak iti Espaniol, a kangrunaan idiay España, nga idiay Mehiko ken dagiti pagilian nga agsasao ti Espaniol ket kinaykayatda ti panagiletra a México. Kadagiti napalabas a tawen ti [[Real Academia Española]], nga agalalagad ti pagsasao nga Espaniol, ket nangikeddeng a dagitoy dua a kita ket mabalin a maawat iti Espaniol ngen ti maipatpatalked a [[panangiletra]] ket ti México.<ref>http://buscon.rae.es/dpdI/SrvltConsulta?lema=méxico</ref> Kaaduan kadagiti pablaak kadagiti amin nga agsasao ti Espaniol a pagilian ket sursurotendan daytoy, urayno ti pagpilia a sabali a kita ket sagpaminsan pay laeng a maus-usar.Iti Ingles, ti <x> iti Mexico ket saan a mangirepresenta ti kasisigud wenno ti
Ti opisial a nagan ti pagilian ket nagbalbaliw kadagiti panagbalbaliw ti [[porma ti gobierno]]. Iti dua nga okasion (1821–1823 ken 1863–1867), ti pagilian ket naam-ammuan idi a kas ti Imperio Mexicano ([[Imperio Mehikano]]). Amin kadagiti tallo a batay-linteg (1824, 1857 ken ti 1917, ti agdama abatay-linteg) ket agus-usar ti nagan nga Estados Unidos Mexicanos<ref>{{cite web|url=http://ierd.prd.org.mx/coy128/hlb.htm |title=El cambio de la denominación de "Estados Unidos Mexicanos" por la de "México" en la Constitución Federal |publisher=Ierd.prd.org.mx |accessdate=Nobiembre 4, 2009}}</ref>—wenno ti sabali a pannakaibaga nga Estados Unidos mexicanos<ref>{{cite web|url=http://tarlton.law.utexas.edu/constitutions/text/image/A02.html |title=Constitucion Federal de los Estados Unidos Mexicanos (1824) |publisher=Tarlton.law.utexas.edu |date=Septiembre 2, 2009 |accessdate=Oktubre 30, 2010}}</ref> ken Estados-Unidos Mexicanos,<ref>{{cite web|url=http://www.tlahui.com/politic/politi99/politi8/con1857.htm |title=Constitución Mexicana de 1857 |publisher=Tlahui.com |accessdate=Mayo 30, 2010}}</ref> nga amindagitoy ket naipatarus ti Ilokano a kas ti "Estados Unidos dagiti Mehikano". Ti termino a República Mexicana, "Mehikano a Repubika" ket nausar idi kadagiti Linteg ti Batay-linteg ti 1836.<ref>[http://www.cervantesvirtual.com/servlet/SirveObras/01361697524573725088802/p0000001.htm Leyes Constitucionales de 1836]. Cervantes Virtual</ref>
Linia 142:
Ti Estados Unidos dagiti Mehikano ket maysa a pederasion dagiti tallo pulo ket maysa a nawaya ken dagiti naturay nga estado, a mangporma ti maysa a kappon nga agsansanay ti grado ti pannakaturay kadagiti [[Pederal a Distrito ti Mehikano|Pederal a Distrito]] ken dagiti dadduma a [[teritorio (administratibo a pannakabingbingay)|teritorio]].
Ti tunngal maysa nga estado ket adda ti bukodna a batay-linteg, [[kongreso]], ken maysa nga ukom, ken dagiti umili ket agbutbutos babaen ti [[dagus a butos|dagus a panagbutos]] ti [[Listaan dagiti gobernador ti estado ti Mehikano|gobernador]] para iti innem a
Ti Pederal a Distrito ket maysa a naipangpangruna a politikla a pannakabingbingay a tagikua ti sibubukel a pederasion ken saan a ti maysa a naisangsangayan nga estado, ken iti kastoy, ad-adu ti naipatingga a lokal a papel a panagturay ngem dagiti estado ti pagilian.<ref>{{cite web|title=Artikulo 112|work=Politikal a Batay-linteg ti Estados Unidos Mehikanos|publisher=Kongreso ti Kappon ti Estados Unidos dagiti Mehikano|url=http://constitucion.gob.mx/index.php?idseccion=12|accessdate=Oktubre 7, 2007}}</ref>
|