Pagsasao a Pranses
Romanse a pagsasao a kaaduan a naisasao idiay Pransia
Ti Pranses[5] (français) ket isu ti maikatlo kadagiti pagsasao a Romanse no ti bilang dagiti agsasao ti pagsasaritaan, kalpasan ti Españiol ken Portugés. Ar-aramaten ti aganay a 67 riwriw a tattao kas nainaan a dilada, ken agarup 128 riwriw amin no mairaman dagiti mangus-usary itoy kas maikadua a pagsasaoda. Ti met laeng Pranses ti opisial a pagsasao iti 29 a pagpagilian. Isu pay ti opisial wenno administratibo a pagsasao dagiti nadumaduma a komunidad ken gunglo (kas koma iti Kappon ti Europa, Komite ti Internasional Olimpiada, Nagkaykaysa a Pagpagilian ken Sangalubongan a Kappon ti Koreo).[3]
Pranses | |
---|---|
La langue française | |
Pannakabalikas | [fʁɑ̃sɛ] |
Patubo iti | Kitaen dita baba |
Patubo a mangisasao | 68 a riwriw (2005)[1] aginggana ti 115 a riwriw (2010)[2] Patneng ken L2: 130–275 a riwriw[1][3][4] |
Latin (Pranses nga abesedario) | |
Opisial a kasasaad | |
Opisial a mangisasao | Internasional nga organisasion |
Nagalagad | Académie française (Pranses nga Akademia) |
Kodkodigo ti pagsasao | |
ISO 639-1 | fr |
ISO 639-2 | fre (B) fra (T) |
ISO 639-3 | fra |
Linguaesperio | 51-AAA-i |
Dagiti rehion nga daytoy ket patneng a pagsasao
Dagiti rehion nga daytoy ket opisial a pagsasao
Dagiti rehion nga daytoy ket maikadua a pagsasao
Dagiti rehion nga daytoy ket minoridad a pagsasao | |
Dagiti nagibasaranUrnosen
- ^ a b Pranses iti Ethnologue (Maika-16 nga ed., 2009)
- ^ Francophonie
- ^ a b Dagiti 10 a Kaimpluensian a Pagsasao iti Lubong TDagiti Kangrunaan a Pagsasao. Naala idi 2011-04-11.
- ^ La langue française dans le monde 2010. La Francophonie. Naala idi 2010-04-14.
- ^ Rubino, Carl Ralph Galvez (2000). "Pranses". Ilocano Dictionary and Grammar: Ilocano-English, English-Ilocano. University of Hawaiʻi Press. p. 683. ISBN 978-0-8248-2088-6.
Dagiti akinruar a silpoUrnosen
Edision ti Wikipedia iti Pranses, ti nawaya nga ensiklopedia |